Namo šeimininko žurnalo įrašai:
9.00 val. kėlėmės ir diena prasidėjo pagal suplanuotą laisvalaikį. Namo šeimininkė L.K., virtuvės šeimininkas J.S., virtuvės padėjėjas P.B., rūkyklą tvarko P.B.
P.B.:
Ši savaitė praėjo ypač ramiai, nors ir buvau žygyje, o tai man naujiena, tačiau daug žuvavau ir tai atstojo man bet kokią veiklą. Žvejyba man labai patinka, tad ir minčių pašalinių nebuvo, nors kėlimąsis anksti ryte ir išvargino. Dar patiko vienas dalykas, kad atvažiavę žmonės blaivūs, jokių “piktų”, girtų jaunuolių nebuvo. Keli išgerdavo po butelį alaus. Tačiau tai nepalyginama, kaip aš buvau pratęs ankščiau ir tai mane nudžiugino. Taigi, atostogos baigiasi ir rytoj prasidės įprasta veikla. Jau laukiu rytdienos.
I.I.:
Buvau žygyje, tik atvažiavus prie ežero nebuvo nuotaikos, nes prieš pat jį, aš buvau vėl pervesta į bandomąjį laikotarpį, nes buvau surinkusi nuobaudų limitą. Bet po to, kai supratau, jog tai nėra gyvenimo pabaiga, pralinksmėjau, pasijaučiau daug geriau. Supratau, jog tik aš pati dėl to kalta, o ne kas kitas ir, kad tik aš turiu atsakyti už savo veiksmus ir elgesį.
Man kartais atrodo, kad stoviu vietoje, bet iš tikrųjų tai pamažu, mažais žingsneliais judu į priekį. Džiaugiuosi!
Džiaugiuosi, kad esu čia, nes man tik 18 metukų, dar visas gyvenimas prieš akis.
Savaitgalį, ko gero, pavargstu labiau, nei kurią kitą darbo dieną. Atvažiuoja buvusieji globotiniai, atvažiuoja smalsuoliai, norintys pamatyti, kaip mes čia gyvename. Apsiginti nuo tokių vizituotojų pakankamai sudėtinga, tad ir tenka susitaikyti.
Taigi, šeštadienį atvyko net trys globotiniai, iš kurių vienas maždaug po 2-ų metų. Jų blaivumo stažai, pakankamai įspūdingi, nuo 3 iki 5 metų. Du iš jų gyvena, mano požiūriu, negerą gyvenimą- vienas, kaip alfonsas (moterų išlaikytinis), kitas- nesubrendęs, nerandantis nei darbo, nei mokslo. Stebuklas ir tiek, nes jie yra blaivūs. Trečiasis, padirbęs užsienyje, dabar bando įsitvirtinti šalia savo tėvų, pradėdamas savo verslą.
Pasiekė mus ir žinios apie mūsų merginas. Jos jau- padavėjos!!! Nors jos senai nebe vaikai, tačiau elgiasi, kaip pigios, lengvai prieinamos mergšės. Tad šis darbas kaip tik! Galės jaustis itin “paklausiomis” merginomis, nes pagėrusiai publikai visos moterys gražios. O kas gi toliau? Kur gi savigarba, žmogiškumas, padorumas ir tikrasis moteriškumas??? Labai skaudu apie tai kalbėti. Nuo mūsų gyvenimo normų jos tolsta tiesiog kosminiu greičiu, ir tokiu pat greičiu artėja prie savo kracho ar katastrofos. Pasirodo, jos, iš esmės, taip ir nesuprato, koks yra tikrasis gyvenimas. Vargšelės... Nuo šiol stengsiuosi apie jas iš vis nekalbėti, nes nėra prasmės skirti joms dėmesio. Tegul gyvena kaip išmano.
Dabar keli sakiniai asmeniškai tėvams. Po šventės, vienas šeimos vaikas apsinuodijo maistu. Tad žiūrėkit ką perkat, nes maistas, laikomas po lova, labai greitai genda. Kam čia mums papildomos problemos, juk jų ir taip užtenka.
Ramybės visiems. Rūpinkitės savimi.
Bendruomenės vadovas K.
I.T.- grįžo 15.00;
J.K., A.P., A.Pt. grįžo 19.00.
