Laba diena
Namo šeimininko žurnalo įrašai:
7.00 val. kėlėmės ir diena prasidėjo pagal dienotvarkę. Namo šeimininkas J.S., virtuvės šeimininkas J.V., virtuvės padėjėja S.G., rūkyklą tvarko D.L.
- Pirmadienio-ketvirtadienio namo šeimininkas A.Pt. įvertintas labai gerai;
- Trečiadienio-ketvirtadienio virtuvės šeimininkas A.P. įvertintas labai gerai;
- L.K.- vieną valandą darbų atidirbo.
- D.L.- gavo vieną valandą darbų už tai, kad ne vietoje kratė dulkių siurblio maišą;
- P.B- paprašė skambučio namo;
- T.Š.- išvyko 7.15;
- A.P.- parduotuvėje buvo nuo 10.10 iki 10.50;
- J.K.- grybauti buvo nuo 9.00 iki 11.30.
Konsultacijos pas K.: I.T., I.I, A.Pt., J.S.;
pas R.: A.P., L.K.
Vakarykštės paskaitos tema- ligos problemos ir pokyčiai;
Vakarykščių darbų vertinimai:
Visi- puikiai.
Šiandienos darbai:
Nerūkantys nedirba;
I.T.- siuvinės;
L.K.,I.I.- darys virtuvėje generalinę tvarką;
A.Pt., P.R.- raus kelmą;
P.B.- virins dušo kabiną;
D.L.- darys elektrą;
Mūsų mintys (šiandien dalinasi I.T.,J.K.)
I.T.:Džiaugsmas. Liūdesys. Laukimas.
Džiaugsmas ir laukimas jau porą savaičių sukasi mano galvelėje. Nuo antradienio įsimaišė ir liūdesys.
Džiaugsmas, kad esu čia, blaivi 12 mėnesių. Pastebiu savyje pokyčius, jaučiu progresą, nestoviu vietoj...po truputį tampu ramia mergina, vulgarumas ir chamizmas beveik užnugaryje. Pradėjau džiaugtis smulkiais, paprastais, žmogiškais dalykais. Gražu buvo stebėti, kaip mano amadinas bandė skristi, malonu buvo rytais pabusti nuo jo čirškėjimo. Bet viskas buvo. Laikiau amadiną, merdijantį ant rankų ir susimąsčiau, kad jam padėti niekuo negaliu, esu bejėgė. Liūdna buvo. Blogai miegojau. Suvokiu, kad tai yra natūralus gamtos dėsnis, išlieka stipriausi, o maniškis- sirgo. Savaitgalį tą liūdesį užpildys laikinai man palikta- kanarėlė.
Laukimas susimaišęs su natūraliu nerimu. Nenumaldomai artėja sprendimas į III fazę, nerimauju: kas ten tokio bus? kaip seksis bendrauti su tėčiu, mama, broliu? kaip tvarkysiuosi su savo būsena, kokioje nors situacijoje ten, mieste? Nerimastingai įdomu.
Kartas nuo karto blokuoju šitas mintis, nusiteikiu optimistiškai, tikiu, kad man viskas bus gerai... Jei jau esu čia, tai Dievas mane saugo, saugos ir ten... Gero savaitgalio.
J.K.:
Šią savaitę perskaičiau savo paskutinį darbą čia, bendruomenėj. Suprantu, kad mano dienos suskaičiuotos, liko vienas mėnesis...Kaip susiklostys tolimesnis mano gyvenimas? ar aš pajėgsiu gyventi kaip visi blaivūs žmonės? ar visą naudą aš paėmiau iš bendruomenės? ar aš pasiruošęs palikti visus savo dabartinius draugus? Tokie retoriniai klausimai kamuoja mane kiekvieną dieną ir jie man neduoda ramybės, atsiranda baimė...Tačiau aš suvokiu, kad aš negaliu gyventi čia pastoviai, kad ateina viskam savas laikas. Vieni išeina, kiti ateina. Taip ir man atėjo laikas baigti bendruomenę, palikti bendruomenės narius, namą...
Yra ir blaivūs, realūs norai. Noriu turėti darbą, namus, merginą. Nešti naudą visuomenei. Suprantu, kad tai pasiekiama ne per vieną dieną ir ne vienus metus, bet ir reikia siekti savų užsibrėžtų tikslų, o nepalikti jas tik svajonėmis...
- A.Pt. -išvyko 14.50;
- A.P., P.B., J.K.- Varėnoje buvo nuo 16.00 iki 19.00;
- A.F.- atvyko 20.20;
1.00- miegas
